Vertėjo diena

Kaip manote, kaip atrodo eilinė vertėjo diena? Ar ji kuo nors skiriasi nuo kiekvieno iš mūsų eilinės dienos?

Na, vertėjas, kaip ko gero ir didžioji dalis mūsų, baisiai nekenčia žadintuvo. Žadintuvas yra toks daiktas, kurį anksčiau atstojo kiekvienas laikrodis, pastatytas šalia lovos, o dabar žadintuvo funkciją atlieka mobilusis telefonas, tačiau bet kuriuo atveju žadintuvas yra labai erzinantis dalykas. Ypač jis mus erzina po itin smagaus savaitgalio, kai misija "atsikelti" yra praktiškai neįmanoma. Vertėjas, nekalbant apie tai, jog jis taip pat gali būti turėjęs linksmą vakarėlį, neretai būna mažai miegojęs, nes iki išnaktų rymojo prie tarkim kokios nors visiškai neaiškaus prietaiso, kurio galbūt gyvenime niekada gyvai ir neišvys, instrukcijos. Kaip žinia, naktiniai darbai dažniausiai nebūna itin produktyvūs, tad vertimas naktį užtruko kiek ilgiau nei būtų užtrukęs įprastai. O dabar dar tas žadintuvas... Na, bet šiaip ne taip jis sugeba išsikabaroti iš lovos. Tada vertėjas, kaip, reikia tikėtis, ir kiekvienas iš mūsų, imasi visų ilgiau ar trumpiau užtrunkančių vandens procedūrų. Čia laikas greičiausiai priklausytų nuo vertėjo lyties: kuriuo atveju kuris ilgiau užtruktų rašyti ko gero neverta. Kas gi toliau? Ogi vertėjas, kaip ir kiekvienas normalus žmogus, valgo, ir ryte, kaip ir daugelis iš mūsų, valgo pusryčius. Beje, nemaža dalis pusryčių tiesiog nepripažįsta, bandydami rasti visokiausių pasiteisinimų, ko gero, tarp tokių yra ir vertėjų, bet apie pusryčių naudą ir žalingas pasekmes jų nevalgantiesiems dabar nekalbėsime.

Na štai, visi rytiniai pasiruošimai namuose atlikti ir vertėjas skuba į darbą (žinoma, tik tuo atveju, jei jis dirba biure. Kitu atveju jis galbūt vis dar miega, nors, patikėkit, ir namuose dirbantys vertėjai keliasi anksti, kartais netgi dar ir kaip anksti). O išėjus iš namų prasideda kitos problemos – ilga kelionė į darbą. Na, žinoma, nebūtinai visada tai turi sudaryti problemų, bet, sutikime, neretai mums, taigi, ir vertėjui, pasitaiko didesnių ar mažesnių nesklandumų. Jei, pavyzdžiui, vertėjas į darbą skuba savo nuosavu automobiliu, tai beveik kiekvieną žiemos rytą jis dar sugaišta nemažai laiko, grandydamas automobilio langus, o paskui pusę kelio drebančiomis rankomis vairuoja savo ne pirmos jaunystės automobilį iki darbovietės, nes automobilis normaliai įšyla tik likus 5 minutėms iki tikslo. Jau nekalbam apie atvejus, kai šaltą žiemos naktį užšąla bake kuras arba atrodo visiškai nepavojingą vasaros rytą randate nuleistą savo automobilio ratą. Ir kaip tyčia, va būtent tokią dieną ir ne kitaip, kai vertėjo laukia itin daug darbų ir kiekviena minutė yra labai brangi, būtent tada tą ratą ir randate nuleistą. Na, o jei automobilio vertėjas vis tik neturi ir, kaip ir jūs, tokiu atveju tenkinasi viešuoju transportu? Tokiu atveju dėl užšalusio kuro ir nuleisto rato jaudintis nereikės, bet atsiras galybė visokiausių kitų dalykų, kurie galbūt sutrukdys mėgautis malonia kelione į darbą (jei apskritai galima mėgautis kelione į darbą, ypač prisimenant sunkų rytą po gero vakarėlio... Na, vertėjo atveju, tai greičiausiai buvo naktinis vertimas J).

Dabar tikriausiai reikėtų bent trumpai užsiminti apie tai, kaipgi atrodo ta eilinė vertėjo darbo diena darbe? Nagi kaip ir turėtų atrodyti: darbas, darbas ir dar kartą darbas! O jei rimtai? Jei rimtai, tai vertėjas, dirbantis biure, dirba taip, kaip ir mes visi. Dirba tai, ką moka geriausiai – verčia įvairiausio pobūdžio tekstus, sudėdamas į vertimus visas savo žinias ir patirtį. Kai reikia ir pamaketuoja, ir paredaguoja. Kartais vertėjo darbo krūvis būna toks didelis, kad jam tenka dirbti viršvalandžius (kaip, deja, ko gero ir mums visiems) arba netgi neštis namo (va tada tas rytinis žadintuvas labiausiai ir nervina). Bet, savaime suprantama, pasitaiko ir laisvų minutėlių. Tuomet daromos kavos (ar arbatos) pertraukėlės, o jų metu vertėjas permeta viena akimi dienos naujienas, brūkšteli kokį elektroninį laišką senam bičiuliui ar pakomentuoja kokią vieną kitą 251 draugo nuotrauką facebook‘e. Tik jau nesakykite, kad patys taip nesielgiate turėdami laisvą minutėlę! Taigi – vertėjas irgi žmogus.

Na štai, pagaliau (anksčiau ar vėliau) vertėjo darbo diena baigta. Tuomet, savaime suprantama, laukia neišvengiami kamščiai, kurie šiek tiek apmaldo džiaugsmingą mintį, kad pagaliau – namo. Žinoma pasitaiko, kad vertėjas po darbo turi ir kitų reikalų nei tik skubėti namo: juk mes visi neretai skubame susitikti su draugais, sutvarkyti kokį vieną kitą reikaliuką, kurio negalime atlikti darbo metu, arba, kad ir sukarti kokius 3-4 kilometrus vaikščiodami po Akropolį, ieškodami (gal greičiau reiktų sakyti ieškodamos) vienintelių prie naujos suknelės tinkančių batelių (vyrai dėl kokio naujo kaklaraiščio apsisuktų per 5 minutes, jei apskritai juos kaip nors būtų buvę galima įtikinti, kad to naujo kaklaraiščio jiems išvis reikia). Taigi vertėjas (grįžkime prie neutralios giminės), pagaliau parsiranda namo, pavalgo vakarienę (na su vakariene paprasčiau nei su pusryčiais, nes ją valgyti kažkaip labai jau norisi visiems. Na nebent mes vėl pereitume prie moteriškos giminės ir kalbėtume apie tokią vertėją, kuri, nusprendusi laikytis dietos, turi tiek valios, kad galėtų šį savo pažadą tesėti). O dabar pagalvokime, ką mes patys darome grįžę po sunkesnės ar lengvesnės darbo dienos? Žiūrime televizorių? Bendraujame su artimaisiais ar žaidžiame su savo vaikais? Pasikviečiame draugų? Skaitome? Va būtent tai arba kažką panašaus veikia ir vertėjas. O galiausiai, kaip ir mes kiekvienas, eina miegoti ir pabunda nuo to nelaimingo žadintuvo...

Tai kuo gi skiriasi eilinė vertėjo diena nuo mūsiškės? Ogi tik pačia darbo specifika. Nes visais kitais atvejais vertėjas – eilinis žmogus – toks kaip tu ir aš!

Vertimų biuras Vilnius - vertimo paslaugos

Tekstų vertimas vaikiškoms knygoms

Tekstų, kurių vertimus turi pateikti vertėjai, gali būti visokiausių: nuo lengviausio iki sunkiausio. Tarkim, norint išversti asmens dokumentą, tereikia žinoti pačią kalbą ir vertimą atlikti kruopščiai bei atidžiai – nepadaryti korektūros klaidų datose, pavardėse ir kituose asmeniniuose duomenyse. Visai kas kita, jei Jums reikalingas specifinės srities vertimai, tarkim, kad ir astrofizikos ar tiesiog medicininio teksto. Savaime suprantama, jog tokiam vertimui prireiks daugiau laiko ir papildomų žinių.

O kaip manote – ar lengva išversti knygelę vaikams? Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visai paprasta: neįmantrus žodynas, nesudėtinga gramatika, jokių specifinių terminų, todėl toks vertimas, atrodo, turėtų „eiti kaip per sviestą“. Tačiau iš tiesų toks vertimas ne vienam vertėjui gali tapti tikru iššūkiu.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų – asmenvardžiai. Jei, pavyzdžiui, veikėjo vardas yra Tomas, nekyla jokių klausimų, nes jis naudojamas daugelyje kalbų ir jam nereikia jokio vertimo (nors, pvz., lenkų kalboje, šis vardas būtų rašomas Tomašek). Tačiau kitas reikalas, jei originale veikėjo vardas yra Džonas, Džordžas ar Mišelis. Tuomet kyla klausimas: palikti jį tokį, koks jis yra, ar, kadangi šis vardas turi vertimo atitikmenį kitose kalbose, jį išversti? Lietuvių kalboje šių vardų vertimas būtų Jonas, Jurgis ir Mykolas. Iš vienos pusės, tarsi nesinorėtų keisti to, kas yra sukurta originaliame tekste, nes tai atspindi tos šalies kultūrą, papročius ir kitus dalykus. Kita vertus, pavyzdžiui, lietuviams vaikams, šis vardas nėra toks artimas, kaip jų kalboje esantis vertimas – Jonas ar Jurgis. Kyla ir kitas klausimas. Ką daryti, jei vardas, kuris yra vaikiškoje pasakoje, neturi vertimo į kitas kalbas? Tarkim, danų kalboje gana dažnas vardas yra Hansas, o lietuvių kalboje tokio vardo atitikmens nėra. Taigi, kaip elgtis vertėjui – rašyti tą vardą, kuris panaudotas originale, ar parinkti dažniausią vardą ta kalba, į kurią verčiama?

Kita problema, taip pat susijusi su personažų vardais, yra tikrinius žodžius reiškiantys vardai. Jei autorius sugalvojo savo personažui vardą, kuris nusako kažkokias jo fizines ar vidines savybes, kaip tokiu atveju turi elgtis vertėjas? Adaptuoti esamą vardą pagal lietuvių kalbos gramatiką, ar išversti tą vardą, o jei išversti – tai kaip? Štai pavyzdžiui Hanso Kristiano Anderseno veikėja Tante Tandpine galėtų būti verčiama arba „teta Tandpine", arba gali būti pateikiamas vertimas – "Tetulė Dantisopė". Žinoma, tokiais atvejais vertėjui atsiranda papildoma dilema - kaip geriausia atspindėti tai, ką norėjo pasakyti autorius. Juk tą tetulę galima pavadinti ir Dantaskaude, ir Skaudadante, ir gal dar kaip nors kitaip.

Kai kuriais atvejais vertėju tiesiog tenka sugalvoti tinkamą personažo pavadinimą. Taip Vinipuchas tapo Mike Pūkuotuku, o Čeburaška – Kulverstuku. Bet kuriuo atveju šį klausimą visuomet tenka spręsti vertėjui. Ir nors jis ne visuomet būna lengvas, tačiau visuomet – įdomus.

Vertimų biuras Vilnius

Ar įmanoma ir greitai, ir kokybiškai?

Neretai prastas vertėjo darbas sutepa ir viso vertimų biuro vardą. Netaisyklinga kalba, supainioti terminai, netiksliai išverstos frazės, stiliaus ir gramatinės klaidos – kas dėl to kaltas? Greičiausiai būtent pats vertėjas, prastai išmanantis savo darbą. Bet nebūtinai. Problema gali būti susijusi ir su rinkos tendencija teikti paslaugas palyginti pigiai, bet greitai.

Renkantis vertimų biurą, reikia turėti galvoje, kad už kokybę teks mokėti. Savo ruožtu vertimų biurai, norintys, kad jų teikiamos paslaugos būtų atitinkamo lygio, turi būti pasirengę geriems specialistams už darbą atsilyginti adekvačiai, o patys vertėjai privalo atsižvelgdami į padaromų darbų kokybės ir kiekybės santykį įvertinti savo galimybes. Neretai būna, kad, siekiant bet kokia kainą įgyti naują klientą ar išlaikyti esamą, apsiimama atlikti darbą ne pagal jėgas. Dažnos tokio lengvabūdiškumo pasekmės – prastas įspūdis apie vertimų biurą, o kartais net sugadinta užsakovo reputacija, ypač jei koks svarbus dokumentas neišverčiamas laiku ir dėl to žlunga ar atidedamas sandoris.

Minėtą problemą padėtų sumažinti ne tik griežtesnė vertėjų atranka, kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas, jų žinių tobulinimas, bet ir tinkamas vertėjų darbo organizavimas, tam tikros sistemos įvedimas. Pavyzdžiui, galimas keleto pakopų darbas, kai išverstą tekstą dar tikrina redaktorius, korektorius, atitinkamos srities specialistas ar žmogus, kuriam vertimo kalba gimtoji. Sprendimas padalyti tekstą keliems vertėjams ne visada geras. Kita vertus, ir pats klientas – jei jis, žinoma, ne iš Marso – turėtų suvokti, ar realu jo užsakymą atlikti dar šiandien ir be priekaištų.

Vertimų biuras Vilnius, vertimo paslaugos

Vardų reikšmės

Vardų yra galybė. Jau vien Lietuvoje vaikams vardus renkame iš maždaug 4000 variantų (nors, kaip žinia, konkrečiu laikotarpiu „pagal madą“ vis būna kurių nors vardų „pikas“, kai kiti tuo metu būna nustumiami į šoną laukti, kol vėl pakils „ant bangos“). Vardyno kitimui turi įtakos kultūriniai mainai, grožinės literatūros vertimai, politiniai įvykiai ir kiti įvairūs aspektai. Iš pradžių buvę tik lietuviški pagoniški vardai, vėliau pasipildė krikščioniškais ir kitų šalių vardais. XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje atsiranda mada imti vardus, ypač moteriškus, iš operų, romanų ir filmų.

Mūsų vardai yra įvairios kilmės: lietuviški, prūsiški, latviški, lotyniški, graikiški, germaniški, slaviški. Dabartiniai lietuvių vardai yra trejopos kilmės: lietuviškos kilmės (senieji ir vėlesnieji), krikščioniškieji, krikščionybės laikotarpiu atėję kaip krikštavardžiai, ir naujieji skolintiniai vardai iš įvairiausių pasaulio kalbų.

Labai įdomu tai, kad kai kurie vardai, skambantys taip pat, turi skirtingas reikšmes, nes viena iš jų yra lietuviška, o kita – kažkurios kitos kalbos vertimas. Pavyzdžiui, lietuvių kalboje vardas Ieva turi baltai žydinčio medžio pavadinimą, o tuo tarpu išvertus šį vardą iš hebrajų kalbos jo vertimas reikštų „gyvybinga / gyvenimo davėja“. Kitas gerai žinomas ir netgi gana simboliškas augalas rūta taip pat turi skirtingus vertimus. Lietuvių kalboje Rūta reiškia tyrumą, nekaltybę, tuo tarpu šio žodžio vertimas taip pat iš hebrajų kalbos reikštų „draugė“. Dar vienas pavyzdys – Saulius / -ė. Lietuvių kalboje šis vardas kildinamas nuo žodžio saulė, tuo tarpu šio žodžio vertimas hebrajų kalboje būtų „išmelstas, -a“.

Nutinka ir atvirkščiai – du skirtingi skirtingų kalbų vardai turi tą pačią reikšmę. Tarkim jei paimtume lietuvišką vardą Ramunė, ir vardo Kamila vertimą, gautume tą pačią reikšmę: baltai žydinti pievų gėlė, dažnai – ir meilės bei jausmų pranašė. Kelių skirtingų kalbų vardai neretai reiškia tą patį. Pvz., lotyniškas Aurelija ir lietuviškas Auksė – „auksinė “, lotyniškas Feliksas ir Laimis – „laimingasis “, graikiškas Andrius ir hebrajiškas Tadas – „drąsuolis“.

Nutinka net ir visiškai absurdiškų dalykų. Esama tikrų atvejų, kai tėvai, galbūt iš neapsižiūrėjimo, o gal tiesiog dėl per mažo apsiskaitymo, sugalvoja neįtikėtinus vardus, pvz., Fekalija. Visa laimė laiku suteikus informaciją apie šį „vardą“ jis mergaitei nebuvo suteiktas. O juk šio žodžio vertimas skambėtų ne itin patraukliai, tiesa?

Vertimų biuras Vilnius, vertėjai, vertimai

Automatizuoto vertimo sistemos

Technikos naujovės, visame pasaulyje kasdien atskleidžiančios vis naujas galimybes, neaplenkia ir vertimų srities. Įvairių internetinių programų pagalba dabar jau tekstą iš visiškai nežinomos kalbos išsiversti gali bet kas, turintis bent elementarių kompiuterinio raštingumo žinių. Bet šį kartą automatinį vertimą palikime nuošalyje ir pakalbėkime apie automatizuoto vertimo galimybes.

Daugybė vertėjų visame pasaulyje naudojasi automatizuoto vertimo priemonėmis, siekdami taip užtikrinti vertimo kokybę ir sutaupyti savo laiką. Trumpai aptarkime šiuo metu labiausiai naudojamas automatizuotas vertimo priemones.

Paskutiniaisiais metais pažangiausios automatizuotos vertimo sistemos lyderiaujančią poziciją užima Trados (SDL Trados). Ši vertimo sistema paremta atminties technologija. Naudodamiesi šia programa vertėjai turi daug papildomų galimybių – daug greičiau versti didelės apimties tekstus, atlikti terminų paiešką didelės apimties tekstuose, susintetinti ir suvienodinti vertimo terminus visame tekste, net jei tą patį tekstą ir jame esančius terminus vertė ne vienas vertėjas, dirbti vienu metu su įvairiais failų formatais ir kt. Vis tik ji turi ir trūkumų: viena vertus tai tikrai nėra pigi technologija, todėl ne kiekvienas vertimų biuras pajėgus ja aprūpinti savo vertėjus, kita vertus, šią programą ir jos valdymo principus perprasti taip pat nėra labai lengva, todėl vertėjų apmokymams vėlgi turėtų būti skirtas papildomas finansavimas. Dėl šių ir kitų priežasčių šią automatizuotą vertimo sistemą naudoja tik didžiausieji vertimų biurai.

Dėl jau minėtų bei įvairių kitų priežasčių yra ir kitų automatizuotų vertimo sistemų, kurias dažniausiai naudoja neetatiniai laisvai samdomi vertėjai.

Viena iš tokių programų yra Metateksis (MetaTexis). Tai galinga, patogi naudoti, įperkama ir profesionali vertimo sistema, kuria galima sukaupti ir vėliau tvarkyti savo vertimų bazę. Ši programa palaiko visus Microsoft formatus (Word, Excel, Power Point ir kt.) ir importuoja bei eksportuoja kitų automatizuotų vertimo sistemų (TMX TM TRADOS, Wordfast TM ir kt) failų formatus.

Kita nebrangi, tačiau puikiai tinkanti profesionaliam namuose dirbančiam vertėjui, yra automatizuota vertimo priemonė Wordfast. Tai nebrangi (o kurį laiką ir apskritai buvusi nemokama), lengvai instaliuojama ir patogi vartoti vertimo priemonė, kuri palaiko Trados ir kitų automatizuotų vertimo priemonių formatus.

Šiame straipsnelyje aptartos tik kelios automatizuotos vertimo sistemos, tačiau jų yra ir daugiau, todėl kiekvienas laisvai samdomas vertėjas, paieškojęs ir pasidomėjęs, tikrai ras jo finansines galimybes ir specifinius poreikius atitinkančią vertimo sistemą, kuri padės nelengvame ir kruopštumo bei daug laiko reikalaujančiame vertėjo darbe.



Vertimų biuras Vilnius, vertimų biurai, vertimai