Versti namie ar biure: už ir prieš

Pasaulyje yra daugybė profesijų. Vienos jų yra labai senos, siekiančios net kelis tūkstančius metų prieš Kristų, tarkim, statytojų. Kitos, pavyzdžiui, informatikų, yra gana naujos, tačiau kasdien vis labiau augančios ir besiplėtojančios. Viena iš senųjų profesijų yra ir vertėjo profesija. Manoma, kad vertėjo profesija atsirado dar tada, kai, anot Šventojo Rašto, žmonės, norėję pastatyti bokštą ir pasiekti patį Dievą, buvo už tokį savo įžūlumą nubausti ir sumaišytos visos jų kalbos, todėl jie nebegalėję susikalbėti ir pabaigti savo darbo. Galbūt tada ir atsirado vertėjo profesija.

Taigi profesijų, kaip ir buvo minėta, yra labai daug ir jas būtų galima skirstyti pagal daugelį kriterijų į įvairiausias grupes. Vienas iš būdų – profesijos, kurių atstovai būtinai turi dirbti specialiose vietose (tarkim, gydytojai), biuruose, kiti – gali dirbti nebūtinai specializuotoje vietoje, o tiesiog namie. Vertėjas gali dirbti tiek biure, tiek namuose. Šis pasirinkimas priklauso nuo daugelio dalykų, visų pirma nuo darbo sąlygų: ar jis yra etatinis vertimų biuro darbuotojas, ar laisvai be jokios darbo sutarties verčiantis vertėjas, neretai turintis ir visai kito pobūdžio pagrindinę profesiją. O jei tokios neturi, tuomet vertimus jis dažniausiai atlieka savo namuose. Taigi galbūt verta pasvarstyti, kurio iš dviejų vertėjų, dirbančių skirtingomis sąlygomis, padėtis yra geresnė ir praktiškesnė.

Pirmiausia apžvelkime vertėjo, dirbančio biure, atvejį. Jis pasirašo darbo sutartį, pagal kurią nustatomos konkrečios darbo valandos, pietų pertrauka, toks vertėjas turi teisę į ligos pašalpą, apmokamas atostogas ir nedarbo dienas. Be to, jis dažnai atlieka vertimus nustatytomis darbo valandomis ir po to jau gali džiaugtis savo laisvalaikiu vakarais ir savaitgaliais. Žinoma, tai nereiškia, kad taip yra visada: neretai gavę didesnį ir skubų vertimą, jie sėdi viršvalandžius arba nešasi darbą namo. Vis tik dažniausiai po darbo vertėjai būna laisvi. Žinoma, čia yra ir kitų niuansų. Darbo metu atsiradus neatidėliotinų reikalų jiems ne visada gali atsirasti galimybė pasišalinti iš darbo vietos ir susitvarkyti savo asmeninius reikalus – juk vertėjas biure nuolat turi darbų arba bet kurią minutę gali gauti naujų. Na, bet priklausomai nuo situacijos, susitarti dažniausiai įmanoma visur ir dėl visko.

O dabar pažvelkime į vertėjo, dirbančio namie, situaciją. Turbūt didžiausias tokios padėties pliusas yra tas, jog vertėjas gali pats sau nusistatyti darbo valandas ir vertimų kiekius priklausomai nuo savo finansinės padėties. Iš kitos pusės, dėl tos pačios priežasties, jog vertėjas yra tarsi „laisvo oro direktorius“, jo padėtis gali tik pasunkėti. Pasiėmęs vertimą, jis gali pasikoreguoti, kada būtent jis tą darbą atliks. Tačiau, kaip dažnai nutinka visiems, dirbantiems namuose, tas darbo valandas nusistatyti kartais yra labai sunku: visuomet atsiranda svarbesnių tuo metu reikalų – paruošti valgyti, išplauti indus, išvesti šunį, išimti iš skalbimo mašinos ir išdžiaustyti skalbinius ir pan., o, be to, atsiranda daugiau galimybių „nusimuilinti“ nuo darbo, pvz., pažiūrėti per televiziją rodomą įdomų filmą ar kartojamą nematytą laidą. Be to, tokie vertėjai dažniausiai turi mažiau socialinių garantijų ir pan. ir turi mažiau galimybių „pasižmonėti“ – kartais taip visą dieną ir prabūna namie. Bet jie visuomet gali tvarkyti savo reikalus nepriklausomai nuo paros laiko – juk konkrečių darbo valandų tokie vertėjai neturi.

Taigi kurių vertėjų situacija geresnė? Kur versti yra geriau, smagiau, lengviau, patogiau? Ko gero reiktų pasakyti, kad kiekvienu atveju, kaip ir visose kitose gyvenimo srityse, yra ir savų pliusų, ir savų minusų, tačiau svarbiausia – visada džiaugtis ir įvertinti tai, ką turi!



Vertimo paslaugos, vertimas Vilnius

Vertėjo diena

Kaip manote, kaip atrodo eilinė vertėjo diena? Ar ji kuo nors skiriasi nuo kiekvieno iš mūsų eilinės dienos?

Na, vertėjas, kaip ko gero ir didžioji dalis mūsų, baisiai nekenčia žadintuvo. Žadintuvas yra toks daiktas, kurį anksčiau atstojo kiekvienas laikrodis, pastatytas šalia lovos, o dabar žadintuvo funkciją atlieka mobilusis telefonas, tačiau bet kuriuo atveju žadintuvas yra labai erzinantis dalykas. Ypač jis mus erzina po itin smagaus savaitgalio, kai misija "atsikelti" yra praktiškai neįmanoma. Vertėjas, nekalbant apie tai, jog jis taip pat gali būti turėjęs linksmą vakarėlį, neretai būna mažai miegojęs, nes iki išnaktų rymojo prie tarkim kokios nors visiškai neaiškaus prietaiso, kurio galbūt gyvenime niekada gyvai ir neišvys, instrukcijos. Kaip žinia, naktiniai darbai dažniausiai nebūna itin produktyvūs, tad vertimas naktį užtruko kiek ilgiau nei būtų užtrukęs įprastai. O dabar dar tas žadintuvas... Na, bet šiaip ne taip jis sugeba išsikabaroti iš lovos. Tada vertėjas, kaip, reikia tikėtis, ir kiekvienas iš mūsų, imasi visų ilgiau ar trumpiau užtrunkančių vandens procedūrų. Čia laikas greičiausiai priklausytų nuo vertėjo lyties: kuriuo atveju kuris ilgiau užtruktų rašyti ko gero neverta. Kas gi toliau? Ogi vertėjas, kaip ir kiekvienas normalus žmogus, valgo, ir ryte, kaip ir daugelis iš mūsų, valgo pusryčius. Beje, nemaža dalis pusryčių tiesiog nepripažįsta, bandydami rasti visokiausių pasiteisinimų, ko gero, tarp tokių yra ir vertėjų, bet apie pusryčių naudą ir žalingas pasekmes jų nevalgantiesiems dabar nekalbėsime.

Na štai, visi rytiniai pasiruošimai namuose atlikti ir vertėjas skuba į darbą (žinoma, tik tuo atveju, jei jis dirba biure. Kitu atveju jis galbūt vis dar miega, nors, patikėkit, ir namuose dirbantys vertėjai keliasi anksti, kartais netgi dar ir kaip anksti). O išėjus iš namų prasideda kitos problemos – ilga kelionė į darbą. Na, žinoma, nebūtinai visada tai turi sudaryti problemų, bet, sutikime, neretai mums, taigi, ir vertėjui, pasitaiko didesnių ar mažesnių nesklandumų. Jei, pavyzdžiui, vertėjas į darbą skuba savo nuosavu automobiliu, tai beveik kiekvieną žiemos rytą jis dar sugaišta nemažai laiko, grandydamas automobilio langus, o paskui pusę kelio drebančiomis rankomis vairuoja savo ne pirmos jaunystės automobilį iki darbovietės, nes automobilis normaliai įšyla tik likus 5 minutėms iki tikslo. Jau nekalbam apie atvejus, kai šaltą žiemos naktį užšąla bake kuras arba atrodo visiškai nepavojingą vasaros rytą randate nuleistą savo automobilio ratą. Ir kaip tyčia, va būtent tokią dieną ir ne kitaip, kai vertėjo laukia itin daug darbų ir kiekviena minutė yra labai brangi, būtent tada tą ratą ir randate nuleistą. Na, o jei automobilio vertėjas vis tik neturi ir, kaip ir jūs, tokiu atveju tenkinasi viešuoju transportu? Tokiu atveju dėl užšalusio kuro ir nuleisto rato jaudintis nereikės, bet atsiras galybė visokiausių kitų dalykų, kurie galbūt sutrukdys mėgautis malonia kelione į darbą (jei apskritai galima mėgautis kelione į darbą, ypač prisimenant sunkų rytą po gero vakarėlio... Na, vertėjo atveju, tai greičiausiai buvo naktinis vertimas J).

Dabar tikriausiai reikėtų bent trumpai užsiminti apie tai, kaipgi atrodo ta eilinė vertėjo darbo diena darbe? Nagi kaip ir turėtų atrodyti: darbas, darbas ir dar kartą darbas! O jei rimtai? Jei rimtai, tai vertėjas, dirbantis biure, dirba taip, kaip ir mes visi. Dirba tai, ką moka geriausiai – verčia įvairiausio pobūdžio tekstus, sudėdamas į vertimus visas savo žinias ir patirtį. Kai reikia ir pamaketuoja, ir paredaguoja. Kartais vertėjo darbo krūvis būna toks didelis, kad jam tenka dirbti viršvalandžius (kaip, deja, ko gero ir mums visiems) arba netgi neštis namo (va tada tas rytinis žadintuvas labiausiai ir nervina). Bet, savaime suprantama, pasitaiko ir laisvų minutėlių. Tuomet daromos kavos (ar arbatos) pertraukėlės, o jų metu vertėjas permeta viena akimi dienos naujienas, brūkšteli kokį elektroninį laišką senam bičiuliui ar pakomentuoja kokią vieną kitą 251 draugo nuotrauką facebook‘e. Tik jau nesakykite, kad patys taip nesielgiate turėdami laisvą minutėlę! Taigi – vertėjas irgi žmogus.

Na štai, pagaliau (anksčiau ar vėliau) vertėjo darbo diena baigta. Tuomet, savaime suprantama, laukia neišvengiami kamščiai, kurie šiek tiek apmaldo džiaugsmingą mintį, kad pagaliau – namo. Žinoma pasitaiko, kad vertėjas po darbo turi ir kitų reikalų nei tik skubėti namo: juk mes visi neretai skubame susitikti su draugais, sutvarkyti kokį vieną kitą reikaliuką, kurio negalime atlikti darbo metu, arba, kad ir sukarti kokius 3-4 kilometrus vaikščiodami po Akropolį, ieškodami (gal greičiau reiktų sakyti ieškodamos) vienintelių prie naujos suknelės tinkančių batelių (vyrai dėl kokio naujo kaklaraiščio apsisuktų per 5 minutes, jei apskritai juos kaip nors būtų buvę galima įtikinti, kad to naujo kaklaraiščio jiems išvis reikia). Taigi vertėjas (grįžkime prie neutralios giminės), pagaliau parsiranda namo, pavalgo vakarienę (na su vakariene paprasčiau nei su pusryčiais, nes ją valgyti kažkaip labai jau norisi visiems. Na nebent mes vėl pereitume prie moteriškos giminės ir kalbėtume apie tokią vertėją, kuri, nusprendusi laikytis dietos, turi tiek valios, kad galėtų šį savo pažadą tesėti). O dabar pagalvokime, ką mes patys darome grįžę po sunkesnės ar lengvesnės darbo dienos? Žiūrime televizorių? Bendraujame su artimaisiais ar žaidžiame su savo vaikais? Pasikviečiame draugų? Skaitome? Va būtent tai arba kažką panašaus veikia ir vertėjas. O galiausiai, kaip ir mes kiekvienas, eina miegoti ir pabunda nuo to nelaimingo žadintuvo...

Tai kuo gi skiriasi eilinė vertėjo diena nuo mūsiškės? Ogi tik pačia darbo specifika. Nes visais kitais atvejais vertėjas – eilinis žmogus – toks kaip tu ir aš!

Vertimų biuras Vilnius - vertimo paslaugos

Tekstų vertimas vaikiškoms knygoms

Tekstų, kurių vertimus turi pateikti vertėjai, gali būti visokiausių: nuo lengviausio iki sunkiausio. Tarkim, norint išversti asmens dokumentą, tereikia žinoti pačią kalbą ir vertimą atlikti kruopščiai bei atidžiai – nepadaryti korektūros klaidų datose, pavardėse ir kituose asmeniniuose duomenyse. Visai kas kita, jei Jums reikalingas specifinės srities vertimai, tarkim, kad ir astrofizikos ar tiesiog medicininio teksto. Savaime suprantama, jog tokiam vertimui prireiks daugiau laiko ir papildomų žinių.

O kaip manote – ar lengva išversti knygelę vaikams? Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visai paprasta: neįmantrus žodynas, nesudėtinga gramatika, jokių specifinių terminų, todėl toks vertimas, atrodo, turėtų „eiti kaip per sviestą“. Tačiau iš tiesų toks vertimas ne vienam vertėjui gali tapti tikru iššūkiu.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų – asmenvardžiai. Jei, pavyzdžiui, veikėjo vardas yra Tomas, nekyla jokių klausimų, nes jis naudojamas daugelyje kalbų ir jam nereikia jokio vertimo (nors, pvz., lenkų kalboje, šis vardas būtų rašomas Tomašek). Tačiau kitas reikalas, jei originale veikėjo vardas yra Džonas, Džordžas ar Mišelis. Tuomet kyla klausimas: palikti jį tokį, koks jis yra, ar, kadangi šis vardas turi vertimo atitikmenį kitose kalbose, jį išversti? Lietuvių kalboje šių vardų vertimas būtų Jonas, Jurgis ir Mykolas. Iš vienos pusės, tarsi nesinorėtų keisti to, kas yra sukurta originaliame tekste, nes tai atspindi tos šalies kultūrą, papročius ir kitus dalykus. Kita vertus, pavyzdžiui, lietuviams vaikams, šis vardas nėra toks artimas, kaip jų kalboje esantis vertimas – Jonas ar Jurgis. Kyla ir kitas klausimas. Ką daryti, jei vardas, kuris yra vaikiškoje pasakoje, neturi vertimo į kitas kalbas? Tarkim, danų kalboje gana dažnas vardas yra Hansas, o lietuvių kalboje tokio vardo atitikmens nėra. Taigi, kaip elgtis vertėjui – rašyti tą vardą, kuris panaudotas originale, ar parinkti dažniausią vardą ta kalba, į kurią verčiama?

Kita problema, taip pat susijusi su personažų vardais, yra tikrinius žodžius reiškiantys vardai. Jei autorius sugalvojo savo personažui vardą, kuris nusako kažkokias jo fizines ar vidines savybes, kaip tokiu atveju turi elgtis vertėjas? Adaptuoti esamą vardą pagal lietuvių kalbos gramatiką, ar išversti tą vardą, o jei išversti – tai kaip? Štai pavyzdžiui Hanso Kristiano Anderseno veikėja Tante Tandpine galėtų būti verčiama arba „teta Tandpine", arba gali būti pateikiamas vertimas – "Tetulė Dantisopė". Žinoma, tokiais atvejais vertėjui atsiranda papildoma dilema - kaip geriausia atspindėti tai, ką norėjo pasakyti autorius. Juk tą tetulę galima pavadinti ir Dantaskaude, ir Skaudadante, ir gal dar kaip nors kitaip.

Kai kuriais atvejais vertėju tiesiog tenka sugalvoti tinkamą personažo pavadinimą. Taip Vinipuchas tapo Mike Pūkuotuku, o Čeburaška – Kulverstuku. Bet kuriuo atveju šį klausimą visuomet tenka spręsti vertėjui. Ir nors jis ne visuomet būna lengvas, tačiau visuomet – įdomus.

Vertimų biuras Vilnius

Filmų žiūrėjimas su subtitrais

Mūsų gyvenimas jau neatsiejamas nuo įvairiausios informacijos: knygų, laikraščių, internetinių tinklalapių, televizijos, įvairių laidų ar kino filmų. Jau nuo seniausių laikų, o dabar jau ir turėdami įvairiausias daugiafunkcines technologijas, žmonės dalinosi savo kultūros lobiais ir stengėsi supažindinti su ja kuo daugiau šalių. Tuo pačiu ir kitos šalys ieškojo būdų, kaip praturtinti savo šalį ne tik savo tautos gyventojų kūryba, bet ir kitų šalių kultūriniu paveldu. Taip jau nuo seno atsirado raštų bei knygų vertimai, architektūrinių paminklų aprašymų ar istorinių dokumentų vertimai ir kt. Po daugelio amžių atsiradus garsiniam kinui, buvo norima dalintis ir šios meno formos šedevrais.

Tačiau tuomet iškilo klausimas – koks turėtų būti filmo vertimas: įgarsintas tos šalies, kurioje bus rodomas, kalba, ar teksto vertimas pateiktas subtitrais? Teksto dubliavimas tokiu atveju pakeistų originalo kalbą įgarsintu vertimu. Tuo tarpu subtitrų atveju būtų girdima originalo kalba, o vertimas būtų pateiktas raštu. Abu šie variantai turi savo pliusus ir minusus, tad kokie jie?

Subtitrai. Naudojant šį variantą, pateikiamas vertimas, tačiau išlieka galimybė ir girdėti originalo kalbą. Tai labai pravartu žmonėms, kurie mokosi kažkokios kalbos. Tuomet jie gali girdėti tą kalbą ir tokiu būdu mokytis, tačiau tuo pačiu turi ir vertimą, kad galėtų suprasti ir tai, kas jiems dar nėra žinoma. Be to, net ir visiškai nesuprantant kalbos, galima jausti nuotaiką, kalbančiųjų emocijas ir kt., kai tuo tarpu įgarsinantieji gali to ir nesugebėti perteikti. Kitas subtitrų pliusas yra tas, kad, žiūrint filmą ar kitą medžiagą per kompiuterį, nespėtą perskaityti tekstą visuomet galima susistabdyti ir ramiai viską perskaityti, todėl niekuomet nieko nepraleisite. Be to, palyginus su įgarsinimu, tai daug pigesnis variantas. Tačiau subtitrai turi ir savų minusų. Jei filme kalbama daug, arba yra ilgi ir labai greiti dialogai, o žiūrima kino salėje ar rodoma per televiziją, žiūrovas gali tiesiog nespėti perskaityti vertimo ir kažko nesuprasti. Tokiu atveju žiūrėjimo malonumas gali būti ir visai prarastas. Taip pat subtitrų perskaitymas labai susijęs ir su pačiu vaizdu. Jei vaizdas šviesus, teksto vertimas, jei jis rašomas baltomis raidėmis, gali matytis blogai arba išvis beveik nesimatyti. Toks pats rezultatas būtų ir tada, jei vertimas būtų juodomis raidėmis ir parašytas tamsiame fone. Be to, žiūrint filmą ar kitą vaizdo medžiagą turinčią subtitrus reikia daug labiau susikaupti, sutelkti visą dėmesį į ekraną, todėl gali greičiau pavargti akys.

Įgarsinimas. Kai vertimas perteikiamas žodžiu tekstą įgarsinant, žiūrovui reikia „mažiau dirbti“ ir jis gali žiūrėti filmą daug komfortiškiau. Žiūrintysis gali būti ne visą laiką susikoncentravęs į ekraną, nes supranta kontekstą vien tik klausydamasis. Tačiau garsiniame vertime esama ir minusų. Ne kartą yra tekę girdėti, kaip ant originalo beveik jo nepritildžius „uždedamas“ įrašo vertimas. Tuomet kartais netgi nebeįmanoma suprasti nei vienos kalbos...

Taigi, abu šie vertimų variantai turi ir savų pliusų, ir savų minusų, todėl gerai juos pasvėrus išsirenkamas tas variantas, kuris geriau atitinka kriterijus. O žiūrovui juk svarbiausia tai, kad jis apskritai gavo galimybę susipažinti su kitos šalies menu ir gauti daugiau informacijos bei peno sielai.

Vertimų biurai, Vertėjas

Vertimo istorija

Šiais laikais vertimas suvokiamas kaip savaime suprantamas dalykas, be kurio jau būtų sunku įsivaizduoti komunikaciją tarp skirtingų tautų žmonių, sužinoti apie naujausius kitų šalių pasiekimus, skaityti užsienio rašytojų knygas ir dar daug kitų dalykų, kurie mums dabar yra jau tokie įprasti, jog sunku suvokti, kad kažkada to nebuvo. Bet kada gi atsirado vertimas ir kokia yra jo istorija?

Remiantis Biblija, vertimo reikiamybė atsirado tada, kai žmonės sugalvojo pastatyti Babelio bokštą, kad pasiektų Dievą, o Jis, supykęs dėl tokio savo kūrinių įžūlumo, ėmė ir sumaišė visų statytojų kalbas, kad jie nebegalėtų susikalbėti ir todėl nebesugebėtų pabaigti savo darbo. Tačiau tikriausiai tuo pačiu metu Jis atsiuntė jiems ir pirmąjį vertėją, nenorėdamas dėl nesusikalbėjimo visiškai izoliuoti žmonių vienų nuo kitų, kad jie galėtų bendrauti.

Kad ir kaip ten buvo iš tikrųjų, turbūt niekas nedrįs prieštarauti, kad vertėjo amatas egzistuoja jau labai seniai. Kai tik atsirado skirtingomis kalbomis kalbančių žmonių grupės, kurioms reikėjo susikalbėti tarpusavyje, atsirado ir pirmieji vertėjai, kurių dėka galėjo vykti komunikacija. Taip atsirado nepamainoma vertėjo žodžiu profesija. Vėliau, kai atsirado raštas, turėjo rastis ir žmonių, gebančių versti iš vienos kalbos į kitą raštu. Taip atsirado vertėjai, verčiantys raštu. Jų veikla apėmė įvairių sričių vertimus: nuo oficialių verslo dokumentų iki religinių raštų, tarp jų, savaime suprantama, ir Biblijos. Šiandien Šventasis Raštas išverstas į daugiau kaip 2036 kalbų ir tarmių.

Vertimo raštu paplitimas taip pat atvėrė žmonėms galimybes susipažinti su kitų tautų pasiekimais, kultūromis, literatūros lobiais. Žinoma, sunku nesutikti, kad net ir geriausias vertimas niekada neatstos originalo kalba parašyto literatūros kūrinio, ne taip tiksliai perteiks jo nuotaiką bei tarp eilučių slypinčius niuansus. Kita vertus, tikrai verti dėmesio kūriniai privalo būti išversti net ne į vieną, bet į kuo daugiau užsienio kalbų, o vienas žmogus geriausiu atveju gali skaityti originalus tik keliomis kalbomis. Todėl ypatingo dėmesio ir pagarbos nusipelno tie vertėjai, kurie įdėdami nepaprastai daug pastangų, ryžtasi versti literatūros kūrinius. Tik tokių vertėjų dėka žymiųjų literatūros genijų, tokių kaip Homero ir Šekspyro, Dantės ir Gėtės, Tolstojaus ir Dostojevskio, palikimas tapo žinomas visam pasauliui.

Augant ir besiplečiant įvairių sričių verslui, didėjant išsilavinusių žmonių skaičiui, atsiradus įvairioms medijos priemonėms bei dėl daugybės kitų priežasčių, vertimų populiarumas ir reikiamybė nepalyginamai padidėjo. Dabar vertėjai gali išversti net iš atokiausiai gyvenančių tautelių kalbų, atlikti sinchroninius vertimus keliasdešimt kalbų kalbantiems vienoj patalpoj sėdintiems žmonėms vienu metu bei daugybę kitų su vertimais susijusių dalykų. Tačiau nepaisant to, jog kvalifikuotų vertėjų šiuo metu visame pasaulyje yra labai daug, atsižvelgiant į neaprėpiamą kiekį verstinų tekstų, jų kainą bei vertimo laiką, prieita prie visiškai naujo vertimo istorijos etapo. Jau kuris laikas sukurta ir kasdien vis labiau tobulinama automatinio vertimo technologija. Šis vertimas savo kokybe toli gražu atsilieka nuo žmogaus vertėjo ir vargu ar kada nors bent iš dalies jam prilygs. Tačiau šis nuolat tobulinamas automatinis vertimas yra puiki galimybė išsiversti tekstą ir bent jau sužinoti turimo teksto esmę tiems, kurie originalo kalbos visiškai nesupranta.

Netolimoje ateityje jau bus parduodami telefonai, kurie, kalbant žmonėms dviem skirtingomis kalbomis, iš karto kalbančiojo kalbą transformuos į klausančiojo kalbą, todėl jiems nebereikės tarpininkaujančio vertėjo. Mašininis vertimas taip pat kuo toliau tuo labiau stums vertėją iš jo ilgalaikių standartinių dokumentų bei instrukcijų vertimo pozicijų. Tačiau ar tai reiškia, kad vertėjo profesija apskritai išnyks?

Vertimo paslaugos, vertimų biuras

Ar įmanoma ir greitai, ir kokybiškai?

Neretai prastas vertėjo darbas sutepa ir viso vertimų biuro vardą. Netaisyklinga kalba, supainioti terminai, netiksliai išverstos frazės, stiliaus ir gramatinės klaidos – kas dėl to kaltas? Greičiausiai būtent pats vertėjas, prastai išmanantis savo darbą. Bet nebūtinai. Problema gali būti susijusi ir su rinkos tendencija teikti paslaugas palyginti pigiai, bet greitai.

Renkantis vertimų biurą, reikia turėti galvoje, kad už kokybę teks mokėti. Savo ruožtu vertimų biurai, norintys, kad jų teikiamos paslaugos būtų atitinkamo lygio, turi būti pasirengę geriems specialistams už darbą atsilyginti adekvačiai, o patys vertėjai privalo atsižvelgdami į padaromų darbų kokybės ir kiekybės santykį įvertinti savo galimybes. Neretai būna, kad, siekiant bet kokia kainą įgyti naują klientą ar išlaikyti esamą, apsiimama atlikti darbą ne pagal jėgas. Dažnos tokio lengvabūdiškumo pasekmės – prastas įspūdis apie vertimų biurą, o kartais net sugadinta užsakovo reputacija, ypač jei koks svarbus dokumentas neišverčiamas laiku ir dėl to žlunga ar atidedamas sandoris.

Minėtą problemą padėtų sumažinti ne tik griežtesnė vertėjų atranka, kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas, jų žinių tobulinimas, bet ir tinkamas vertėjų darbo organizavimas, tam tikros sistemos įvedimas. Pavyzdžiui, galimas keleto pakopų darbas, kai išverstą tekstą dar tikrina redaktorius, korektorius, atitinkamos srities specialistas ar žmogus, kuriam vertimo kalba gimtoji. Sprendimas padalyti tekstą keliems vertėjams ne visada geras. Kita vertus, ir pats klientas – jei jis, žinoma, ne iš Marso – turėtų suvokti, ar realu jo užsakymą atlikti dar šiandien ir be priekaištų.

Vertimų biuras Vilnius, vertimo paslaugos

Vertėjo kompetencija: nuo įvairių temų iki konkrečių specializacijų

Paprastai mes, pasirinkę vertėją, tikimės, jog jis bus kompetentingas ir gerai išmanantis tai, apie ką yra verčiamas tekstas. Tačiau ar dažnai pagalvojame, kad prieš tapdamas konkrečios srities specialistu, vertėjas turi nueiti gan ilgą kelią, ieškodamas „savo“ temų ir sukaupti nemažai patirties, kad bent vienoj ar keliose srityse būtų tikras „asas“. O kaip visa tai vyksta? Koks yra tas vertėjo kelias?

Turbūt nesunku nuspėti, kad net ir baigęs specialius vertėjų kursus ar filologiją, žmogus dar neturi didelės vertimų patirties ar žinių specialioje srityje, todėl jis priverstas versti bet kokius tekstus: nuo statybinio krautuvo instrukcijos iki puodų žiedimo proceso aprašymo, nuo paprasto gimimo liudijimo iki didžiulės apimties sutarčių ar įstatų vertimų. Žinoma, tokia situacija nėra ideali, bet tik po daugelio įvairių tekstų vertimų vertėjas pats atranda savo „arkliuką“ arba tiesiog nori nenori sukaupia nemažą vienos ar kelių specializuotų sričių vertimų bagažą.

Kita vertus, net ir turėdamas daug žinių apie konkrečią sritį, vertėjas visuomet turi domėtis visomis naujienomis, susijusiomis su jo specializacija. Pavyzdžiui, jei vertėjo sritis yra skaitmeninės technologijos, jis nuolat turi rinkti informaciją apie naujausias technologijų tendencijas ir atradimus, nes ypač šioje srityje viskas keičiasi tiesiog kosminiu greičiu. O jei, tarkim, jo specializacija yra medicina, jis turi nuolat domėtis ir gilintis į įvairius pasiekimus šioje srityje, nes nuolat yra skelbiama apie įvairių naujų tyrimų rezultatus bei atradimus, be to, vertėjas negali palikti nuošaly chemijos, farmacijos ir kitų su medicina susijusių sričių. Negana to, net ir būdamas tik vienos ar kelių specifinių sričių vertėju, jis turi niekuomet neatsilikti nuo įvairiausių įvykių, nes bet kokia informacija anksčiau ar vėliau gali praversti net ir specifinėse srityse – juk labai dažnai viskas būna labai persipynę...

Kaip nuo seno sakoma, specialistas vertėjas žino daug apie mažai (tik apie siaurą sritį), jo žinios vis labiau siaurėja koncentruojantis kuo giliau į vieną sritį ir kuo toliau mokosi bei renka žinias, tuo labiau supranta, kad žino viską apie nieką. Tuo tarpu bendrosios srities vertėjas žino mažai apie daug (apie daugelį sričių), ir kuo toliau plėsdamas žinias į „visas puses“, tuo labiau supranta, kad nieko nežino apie viską.

Todėl apibendrinant galima pasakyti, kad idealiausias vertėjas yra tas, kuris šalia plataus bendro išsilavinimo turi bent vieną ar kelias konkrečias sritis ir jose yra tikras žinovas.

Vertimo biuras, vertimo paslaugos

Automatinis vertimas nenukonkuruos vertėjo darbo

Naujienų portalas Delfi.lt 2010 m. kovo 10 d. rašė apie tai, kaip žmogus nusipirko dulkių siurblį ir labai nustebo vietoj gaminio aprašymo radęs lietuviškų žodžių kratinį.

Valstybinė kalbos inspekcija padarė išvadą, kad tekstas tik primena lietuvių kalbą, tačiau apskritai yra nesuprantamas. Šį atvejį inspekcija pavadino akibrokštu.

Nesant gaminio instrukcijos vertimo, klientas turi teisę grąžinti prekę – juk negalì naudoti gaminio, jei nežinai kaip! Savo ruožtu gamintojas rizikuoja patirti finansinį smūgį: jei dėl netinkamos instrukcijos nukentės vartotojas arba bus padaryta žala tretiesiems asmenims, gamintojas privalės kompensuoti.

LG teigė, kad tekstas buvo verčiamas naudojantis automatine vertimo programa, prieinama internete. Vertimo specialistams kelia juoką, jei kas rimtus teisinius ar techninius tekstus visiškai patiki automatinei vertimo programai. Anot jų, vertėjo ir redaktoriaus paslaugos būtinos!

Automatinės vertimo programos tobulėja, todėl jomis vis dažniau naudojamasi ne tik asmeninėms reikmėms, bet ir darbe. Daugeliui tai puiki priemonė, leidžianti perskaityti tekstus nesuprantama kalba. Žinoma, yra kalbų, su kuriomis automatinės vertimo sistemos susidoroja puikiai: išverčia stebėtinai tiksliai, taikliai. Tai pasakytina apie anglų ir ispanų kalbų kombinaciją. Tačiau verčiant, pavyzdžiui, į baltų kalbas, kurios priklauso fleksinių kalbų grupei, rezultatas dažniausiai šokiruoja.

Keista, kad tokia rimta kompanija kaip LG Electronics ryžosi tokiu būdurizikuoti savo reputacija. Įmonė jau atsiprašė kliento ir pasitelkė į pagalbą vertimų biurą, kad pašalintų klaidas.

Gali būti, kad šis atvejis rodo, jog daugelis kompanijų vis labiau linksta naudotis automatinėmis vertimo programomis. Tačiau šios niekada negalės pakeisti profesionalių vertėjų. Nors šiandien nemažai darbų vietoj žmogaus atlieka mašinos, nėra pagrindo manyti, kad jos gali atlikti bet kokį protinį darbą – tuo labiau rišlaus teksto vertimą!

Automatinės vertimo programos pačios savaime nėra blogas dalykas. Tai dar vienas žingsnis siekiant patobulinti informacijos prieinamumą, susižinojimo būdus. Jos padeda taupyti laiką ir pinigus. Tačiau automatinis vertimas – vis dar ateities klausimas ir šiandien mes negalime versti svarbių dokumentų naudodami automatinį įrankį.

Nusisekęs vertėjo darbas daugiakalbėje terpėje gali lemti labai daug: raštiška informacija iškalbi, ji leidžia spręsti apie įmonę, kurios nežinome, sukuria jos įvaizdį užsienyje. Vertėjas yra tarpininkas, be kurio neapsieinama, nes kalba – tai ne raidžių junginiai, o subtili kodų sistema. Norint gerai išversti tekstą, būtina gerai pažinti ir pastebėti visas gramatines, stilistines ir emocines ypatybes. Retas vertėjas geba perteikti mintis kita kalba preciziškai, nepriekaištingai.

Vertimo paslaugos

Ar norėtumėt tapti vertėju žodžiu?

Vertimas žodžiu yra pranešimo ar kitokio pobūdžio teksto žodinis vertimas. Vertimo žodžiu istorija menkai dokumentuota, tačiau apskritai tyrinėtojai sutaria, kad tai daug senesnė veikla nei vertimas raštu. Nuo pastarojo ji skiriasi keliais aspektais. Pirma, žodžiu verčiantis asmuo privalo sugebėti daug daugiau: be kita ko, jis turi būti žodinio kontakto specialistas. Antra, raštu verčiantis vertėjas, prieš atiduodamas galutinį variantą, turi santykinai neribotas galimybes atlikti pataisymus, o žodžiu verčiantis žmogus turi sukurti produktą „realiuoju laiku“ be galimybės grįžti ir pataisyti. Kitaip tariant, vertimas žodžiu, skirtingai nei vertimas raštu, yra negrįžtamas, netaisomas ir nepatikrinamas procesas. Trečias dalykas, vertėjas visas būtiniausias žinias turi turėti iš anksto, nes gauti kolegų patarimą ar peržvelgti nuorodas vertimo metu neįmanoma. Taigi vertėjai žodžiu yra vykdytojai, priimantys sprendimus savarankiškai, patiriantys tiesioginį susidūrimą su klientu, jų darbo diena daug įtemptesnė.

Vertimai žodžiu yra įvairus konteksto prasme: verčiama konferencijose, teismuose, tam tikrose bendruomenėse ir t. t., taip pat atlikimo atžvilgiu: nuoseklusis, sinchroninis, pašnibždomis.

Nuoseklųjį vertimą atliekantis asmuo išklauso dalį teksto (kartais gana ilgą) originalo kalba ir kai ką lakoniškai pasižymi. Tada kalbėtojas stabteli ir vertėjas tuo metu verčia į reikiamą kalbą tai, kas buvo pasakyta. Taigi nuosekliajam vertimui reikia įvairių gabumų ir įgūdžių, kaip antai: vertėjas turi puikiai suprasti originalo kalbą, sugebėti daryti labai gerus užrašus, turėti daug bendrų žinių ir gerą atmintį, taip pat pasižymėti įtikinama kalbėjimo maniera.

Per nuoseklųjį vertimą teksto suvokimas ir perdavimas (vertimas) vyksta skirtingu metu. Kalbėtojas ir vertėjas kalba ne vienu metu, taigi procesas trunka gerokai ilgiau nei sinchroninis vertimas.

Sinchroninio vertimo atlikėjas yra tarsi nematomas proceso dalyvis: jis dirba specialioje kabinoje, naudojasi ausinėmis ir mikrofonu. Jis klausosi kalbėtojo ir tuo pat metu verčia į reikiamą kalbą.

Sinchroninio vertimo metodas pirmą kartą pritaikytas Niurnbergo tribunole po Antrojo pasaulinio karo. Dabar jis dažniausiai naudojamas konferencijose ir panašiuose renginiuose. Darbas intensyvus, todėl vertėjai keičia vienas kitą kas 20–30 minučių (kabinoje paprastai sėdi 2 vertėjai). Jei vertėjui prireikia pagalbos, geriausiu atveju jam gali padėti „besiilsintis“ kolega.

Sinchroninį vertimą atliekantis žmogus privalo susidoroti su trimis sunkumais. Pirma, kalbėtojas „primeta“ vertimo tempą: jo kalbėjimas gali būti ir darnus, bet gali būti ir labai greitas. Antra, kalbėtojas gali nukrypti nuo teksto, kurį vertėjas išsinagrinėjo iš anksto. Ir trečia, vertėjui gali trūkti bendrų arba specialių žinių, kai kalbėtojas sulaukia auditorijos reakcijos.

Kiek panašus į sinchroninį yra vertimas pašnibždomis. Vertėjas sėdi šalia kliento ir tyliai verčia jam į ausį. Šis metodas naudojamas įvairiuose renginiuose: dalykiniuose susitikimuose, teismo posėdžiuose, kai vertimo reikia tik 1 ar 2 dalyviams. Taigi verčiama sinchroniškai (kada ne kada verčiama ir nuosekliai). Vertimas pašnibždomis dar vadinamas šušutažu.

Būna atvejų, kai vertėjui tenka versti ir nepasirengusiam: renginio dalyvis paduoda tekstą vietoje ir paprašo jį „perskaityti“ kita kalba.

Vertimo paslaugos

Redaguoti ar neredaguoti vertimus

Tiek vertimų biurų klientai, tiek ir patys vertėjai pritaria, kad vertimas turėtų būti patikrintas kito gimtakalbio asmens (redaktoriaus ar kito vertėjo) ir tinkamai suredaguotas, taip užtikrinant vertimo kokybę. Tačiau vis tik ne visi vertėjai noriai renkasi vertimo redagavimo paslaugą. Iš vienos pusės, ne kiekvienas nori pripažinti, jog jo padarytas vertimas nėra toks geras, kad jį reikėtų dar kažkam peržiūrėti ar netgi taisyti, iš kitos pusės (ypač jei kalbama apie laisvai samdomus vertėjus), papildomos vertimo redagavimo paslaugos juk kainuoja papildomus pinigus. Tačiau kaip elgiasi ir ką daro tie, kurie vis tik ryžtasi atiduoti vertimą redagavimui?

Kai kurie klientai tekstus verčiasi pas pačias pigiausias paslaugas siūlančius vertėjus, kiti – išsiverčia patys, dar kiti – pasinaudoja netgi mašininio vertimo paslaugomis, o tada ieško profesionalo, kuris suredaguotų tą žodžių „mišinį“, kurį kartais netgi sunku pavadinti vertimu ar apskritai tekstu. Taip klientas tikisi sutaupyti, nes juk logiška, kad teksto redagavimas turi kainuoti mažiau, nei jo vertimai. Tačiau iš tiesų šiais atvejais dažniausiai nutinka taip, jog tokio vertimo redagavimas atima netgi daugiau pastangų ir laiko, nei verčiant originalą. Tokiu atveju vertėjas arba apskritai atsisako redaguoti tokį vertimą, arba pasako tokią kainą, į kurią įeitų pasunkinto darbo laikas ir pastangos bei paprašo prie reikiamo redaguoti teksto pridėti ir jo originalą.

Kitą redaguojamų vertimų grupę sudaro tokie tekstai, kuriuos vertė profesionalus vertėjas. Tokiuose vertimuose paprastai pasitaiko tik viena kita korektūros klaidelė, nežymūs stiliaus netikslumai. Jei dėl vertimo redagavimo tariasi du profesionalūs vertėjai, toks darbas neužima daug laiko, be to, netgi padeda redaktoriui-vertėjui pajusti kito žmogaus mąstymą (juk nesvarbu keliems žmonėms duotumėte versti tą patį tekstą, niekuomet negausite tokių pačių vertimų), stilių, o gal netgi ir pačiam kažko pasimokyti iš kolegos vertėjo. Taip bendradarbiaudami du žmonės siekia užtikrinti nepriekaištingą vertimo kokybę.

Tad išgirdęs žodį redagavimas, niekada tiksliai negali žinoti, kokio tipo vertimą gausi. Todėl vos gavus pasiūlymą redaguoti vertimą, nepamatęs originalaus teksto ir jo transformacijos į kitą kalbą niekada negali pasakyti, ar užsiimsi tuo darbu, ir net tuo atveju, jei nutarsi jo imtis, kokią kainą turės žmogus sumokėti už to konkretaus vertimo redagavimą.

Vertimų biuruose vertimus redaguojantys redaktoriai ar vertėjai paprastai žino, kurio kolegos darbą jie redaguoja, todėl jau iš karto gali įtarti, kokio pobūdžio klaidų ar netikslumų galima tikėtis (juk visi mes klystame J) ir kiek laiko tai užtruks (žinoma, visuomet reikia nepamiršti to, jog ir originalo tekstai būna labai nevienodi, kartais netgi labai nerišlūs ar vertalai iš dar kitos kalbos). Vertimų biuruose dirbantys vertėjai ir redaktoriai gali vieni su kitais pasikonsultuoti ir bendradarbiauti: redaktorius gali pasitikslinti su vertėju neaiškiai parašytą ar suprastą mintį, tuo tarpu jis pats vertėjui gali patarti, kokių žodžių ar frazių reikėtų vengti ar į ką reiktų atkreipti dėmesį. Toks redaktoriaus ar redaguojančio vertėjo ir teksto vertėjo bendradarbiavimas yra tiesiausias kelias į kokybiško vertimo rezultato pasiekimą.

vertimo biuras

Vertėjo profesija

Galimybė bendrauti, nuolat semtis naujų žinių, lavinti kalbą, malonumas bei būtinybė skaityti bei daugelį kitų dalykų apima viena profesija – vertėjo profesija. Tačiau nepaisant visko, tai ko gero yra ir viena iš sudėtingiausių profesijų. Juokais netgi sakoma, kad sunkiausia profesija, susijusi su fiziniu darbu – kroviko, o sunkiausia profesija, susijusi su protiniu darbu – vertėjo. Gal tai tiesa, o gal ir ne, bet kad vertėjo darbas nėra lengvas tikriausiai pritartų kiekvienas. Juk neužtenka tik gerai išmanyti originalo ir vertimo kalbą, – būtina turėti žinių daugelyje įvairių sričių, neatsilikti nuo politinių naujienų, gerai išmanyti kultūrinius dalykus. Tai ypač pravartu vertėjams, kuriems tenka vertėjauti žodžiu. Kaip ir kiekviena kita profesija, vertėjo profesija turi ir pliusų, ir minusų.

Štai pagrindiniai vertėjo profesijos pliusai:

vertėjams atsiveria plačios saviraiškos galimybės: vertėjas gali pasirinkti keletą darbo pobūdžių – vertimas žodžiu (sinchroninis arba diachroninis vertimas) – netgi galimybė dirbti Europos Sąjungos sostinėje Briuselyje, vertimas raštu, pasirenkant sritį – dokumentacija ir su teisės aktais susiję dokumentai, knygų ar straipsnių vertimai, reklamų ar filmų vertimai ir kt.;

vertėjai, mokėdami kitą kalbą, be savo pagrindinės profesijos neretai tampa ir gidais, užsienio šalies reporteriais ar diplomatinės atstovybės darbuotojais;

vertėjai nuolat tobulėja versdami labai skirtingo pobūdžio tekstus, bendraudami su skirtingais žmonėmis ir gilindamiesi į skirtingų kultūrų klodus.

Vertėjo profesijos minusai:

vertėjai dažniausiai būna laisvai samdomi žmonės, todėl jų darbo krūvis labai nepastovus: jei vieną mėnesį jis gali turėti didelį ir pelningą vertimą ar daugybę mažesnių vertimų, kitą mėnesį – jau vos vieną kitą tekstą ar vertimą žodžiu (ypač šie skirtumai juntami pagal metų laikus);

dėl tų pačių priežasčių vertėjui gana sunku tvarkyti savo finansus, nes jo pajamos kiekvieną mėnesį yra labai nepastovios. Be to, kadangi vertėjas dažniausiai būna ne etatinis darbuotojas, jam tenka mokėti papildomus mokesčius valstybei.

Nepaisant visų pliusų ir minusų, kiekvienas žmogus pasirenka profesiją pagal savo norus, bet vertėjo profesija yra labai gera tuo, kad ją gali pasirinkti bet kokio temperamento žmogus – ramesnio charakterio, kruopštus žmogus galės nesunkiai save realizuoti vertėjo raštu profesijoje, o mėgstantis keliauti ir viskuo besidomintis aktyvus žmogus – pasirinkęs vertėjo žodžiu profesiją.

Vertimų biurai

Vardų reikšmės

Vardų yra galybė. Jau vien Lietuvoje vaikams vardus renkame iš maždaug 4000 variantų (nors, kaip žinia, konkrečiu laikotarpiu „pagal madą“ vis būna kurių nors vardų „pikas“, kai kiti tuo metu būna nustumiami į šoną laukti, kol vėl pakils „ant bangos“). Vardyno kitimui turi įtakos kultūriniai mainai, grožinės literatūros vertimai, politiniai įvykiai ir kiti įvairūs aspektai. Iš pradžių buvę tik lietuviški pagoniški vardai, vėliau pasipildė krikščioniškais ir kitų šalių vardais. XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje atsiranda mada imti vardus, ypač moteriškus, iš operų, romanų ir filmų.

Mūsų vardai yra įvairios kilmės: lietuviški, prūsiški, latviški, lotyniški, graikiški, germaniški, slaviški. Dabartiniai lietuvių vardai yra trejopos kilmės: lietuviškos kilmės (senieji ir vėlesnieji), krikščioniškieji, krikščionybės laikotarpiu atėję kaip krikštavardžiai, ir naujieji skolintiniai vardai iš įvairiausių pasaulio kalbų.

Labai įdomu tai, kad kai kurie vardai, skambantys taip pat, turi skirtingas reikšmes, nes viena iš jų yra lietuviška, o kita – kažkurios kitos kalbos vertimas. Pavyzdžiui, lietuvių kalboje vardas Ieva turi baltai žydinčio medžio pavadinimą, o tuo tarpu išvertus šį vardą iš hebrajų kalbos jo vertimas reikštų „gyvybinga / gyvenimo davėja“. Kitas gerai žinomas ir netgi gana simboliškas augalas rūta taip pat turi skirtingus vertimus. Lietuvių kalboje Rūta reiškia tyrumą, nekaltybę, tuo tarpu šio žodžio vertimas taip pat iš hebrajų kalbos reikštų „draugė“. Dar vienas pavyzdys – Saulius / -ė. Lietuvių kalboje šis vardas kildinamas nuo žodžio saulė, tuo tarpu šio žodžio vertimas hebrajų kalboje būtų „išmelstas, -a“.

Nutinka ir atvirkščiai – du skirtingi skirtingų kalbų vardai turi tą pačią reikšmę. Tarkim jei paimtume lietuvišką vardą Ramunė, ir vardo Kamila vertimą, gautume tą pačią reikšmę: baltai žydinti pievų gėlė, dažnai – ir meilės bei jausmų pranašė. Kelių skirtingų kalbų vardai neretai reiškia tą patį. Pvz., lotyniškas Aurelija ir lietuviškas Auksė – „auksinė “, lotyniškas Feliksas ir Laimis – „laimingasis “, graikiškas Andrius ir hebrajiškas Tadas – „drąsuolis“.

Nutinka net ir visiškai absurdiškų dalykų. Esama tikrų atvejų, kai tėvai, galbūt iš neapsižiūrėjimo, o gal tiesiog dėl per mažo apsiskaitymo, sugalvoja neįtikėtinus vardus, pvz., Fekalija. Visa laimė laiku suteikus informaciją apie šį „vardą“ jis mergaitei nebuvo suteiktas. O juk šio žodžio vertimas skambėtų ne itin patraukliai, tiesa?

Vertimų biuras Vilnius, vertėjai, vertimai

Automatizuoto vertimo sistemos

Technikos naujovės, visame pasaulyje kasdien atskleidžiančios vis naujas galimybes, neaplenkia ir vertimų srities. Įvairių internetinių programų pagalba dabar jau tekstą iš visiškai nežinomos kalbos išsiversti gali bet kas, turintis bent elementarių kompiuterinio raštingumo žinių. Bet šį kartą automatinį vertimą palikime nuošalyje ir pakalbėkime apie automatizuoto vertimo galimybes.

Daugybė vertėjų visame pasaulyje naudojasi automatizuoto vertimo priemonėmis, siekdami taip užtikrinti vertimo kokybę ir sutaupyti savo laiką. Trumpai aptarkime šiuo metu labiausiai naudojamas automatizuotas vertimo priemones.

Paskutiniaisiais metais pažangiausios automatizuotos vertimo sistemos lyderiaujančią poziciją užima Trados (SDL Trados). Ši vertimo sistema paremta atminties technologija. Naudodamiesi šia programa vertėjai turi daug papildomų galimybių – daug greičiau versti didelės apimties tekstus, atlikti terminų paiešką didelės apimties tekstuose, susintetinti ir suvienodinti vertimo terminus visame tekste, net jei tą patį tekstą ir jame esančius terminus vertė ne vienas vertėjas, dirbti vienu metu su įvairiais failų formatais ir kt. Vis tik ji turi ir trūkumų: viena vertus tai tikrai nėra pigi technologija, todėl ne kiekvienas vertimų biuras pajėgus ja aprūpinti savo vertėjus, kita vertus, šią programą ir jos valdymo principus perprasti taip pat nėra labai lengva, todėl vertėjų apmokymams vėlgi turėtų būti skirtas papildomas finansavimas. Dėl šių ir kitų priežasčių šią automatizuotą vertimo sistemą naudoja tik didžiausieji vertimų biurai.

Dėl jau minėtų bei įvairių kitų priežasčių yra ir kitų automatizuotų vertimo sistemų, kurias dažniausiai naudoja neetatiniai laisvai samdomi vertėjai.

Viena iš tokių programų yra Metateksis (MetaTexis). Tai galinga, patogi naudoti, įperkama ir profesionali vertimo sistema, kuria galima sukaupti ir vėliau tvarkyti savo vertimų bazę. Ši programa palaiko visus Microsoft formatus (Word, Excel, Power Point ir kt.) ir importuoja bei eksportuoja kitų automatizuotų vertimo sistemų (TMX TM TRADOS, Wordfast TM ir kt) failų formatus.

Kita nebrangi, tačiau puikiai tinkanti profesionaliam namuose dirbančiam vertėjui, yra automatizuota vertimo priemonė Wordfast. Tai nebrangi (o kurį laiką ir apskritai buvusi nemokama), lengvai instaliuojama ir patogi vartoti vertimo priemonė, kuri palaiko Trados ir kitų automatizuotų vertimo priemonių formatus.

Šiame straipsnelyje aptartos tik kelios automatizuotos vertimo sistemos, tačiau jų yra ir daugiau, todėl kiekvienas laisvai samdomas vertėjas, paieškojęs ir pasidomėjęs, tikrai ras jo finansines galimybes ir specifinius poreikius atitinkančią vertimo sistemą, kuri padės nelengvame ir kruopštumo bei daug laiko reikalaujančiame vertėjo darbe.



Vertimų biuras Vilnius, vertimų biurai, vertimai

Specializuoti vertimai

Vos prieš keletą metų vertimų biurai, kurie skelbėsi verčią į daugelį įvairių pasaulio kalbų, iš tiesų galėjo pasiūlyti tik keletą kalbų porų, o ir tokias paslaugas teikdavo toli gražu ne kiekvienas vertimų biuras. Tuometiniuose vertimų biuruose dažniausiai sėdėdavo keletas vietos vertėjų, mokančių vieną ar kelias populiariąsias kalbas, besinaudojančių viena vertimo programa, o jei kam prireikdavo egzotiškesnės kalbos vertimo, tekdavo sunkiai paplušėti beieškant...

Tačiau neilgai trukus padėtis pasikeitė. Šiandien, pasaulinėje rinkoje išaugus klientų poreikiams, atsiradus vertimų biurų konkurencijai ir įvairioms galimybėms pritraukti ir išlaikyti klientus, vertimų biurai, norėdami išsilaikyti, tiesiog privalo pateikti itin kokybiškas specializuotas ir universalias vertimų paslaugas.

Dabar jau rimtas ir gerą vardą turintis vertimų biuras gali pasiūlyti vertimus į visas pasaulio kalbas įvairiausiomis kalbų poromis, kad ir kokios „egzotiškos“ ir retos jos bebūtų. Vertimų biuras, galintis pasiūlyti tokias paslaugas, nebūtinai turės didžiules patalpas ir daugybę darbuotojų, priešingai – daugelis su vertimų biuru bendradarbiaujančių vertėjų bus laisvai samdomi vertėjai, naudojantys kelias vertimo programas, gyvenantys įvairiose pasaulio šalyse ir kalbantys įvairiomis pasaulio kalbomis. Siekiant kokybės, gana dažnai bendradarbiaujama su kitakalbiais vertėjais vien dėl teksto redagavimo, kad vertimas atitiktų visus gramatinius ir stiliaus reikalavimus. Netgi yra nemažai atvejų, kai skirtingų tautų ir kalbų žmonės, nusprendę sukurti šeimą, iš pradžių tik prisidurdami prie pagrindinio atlyginimo, o vėliau paversdami tai pragyvenimo šaltiniu, ima versti iš kelių kalbų, taip galėdami sudaryti keletą kalbų porų. Tokiu atveju negimtakalbio vertimą gali suredaguoti šalia esantis žmogus, nuo mažens kalbantis ta kalba, todėl gerokai išauga vertimo kokybė, nes ar verčiama iš minėtos kalbos, ar į ją, vertimą bet kuriuo atveju suredaguos gimtakalbis.

Dabartiniai vertimų biurai turi įvairios vertimo programinės įrangos, automatizuotų vertimo priemonių ir specializuotų vertimo įrankių, bei teikia ne vien su vertimais susijusias paslaugas: talkininkauja organizuojant tarptautinio lygio konferencijas, kuriose ne tik siūlo vertimo žodžiu paslaugas, bet ir nuomoja specialią įrangą, bendradarbiauja su notarų biurais, grafinio dizaino programomis maketuoja vertimo medžiagą, tinklalapius ir teikia daugybę kitokio pobūdžio paslaugų. Patys vertėjai taip pat gilina savo žinias specializuodamiesi konkrečiose srityse, mokosi įvaldyti kuo daugiau vertimo programų bei automatizuotų įrankių, taip siekdami sutaupyti laiko ir užtikrinti savo darbo kokybę bei pateisinti klientų lūkesčius.

Bendrai įvertinus dabartinę padėtį galima apibendrinti, kad tiek vertimų biurai, tiek konkretūs vertėjai, šiuo metu siekia pateikti tik aukščiausio lygio paslaugas, nes supranta, jog tik taip gali išlikti konkurencingoje vertimų rinkoje.

Vertimo paslaugos, vertimo biuras.

Vertėjas žodžiu

Dabarties laikmetis įvardijamas kaip informacijos ir technologijų, bet neprašautume pro šalį sakydami, kad gyvename vertimo amžiuje. Žinių perdavimas tapo toks intensyvus, kad šiandien be vertimo neišsiverstume: filmai, žinios, televizija, grožinė literatūra, ES šalių posėdžiai...

Daugelis mano, kad vertėjas žodžiu yra kalbos mokovas, filologas, tačiau vertimas žodžiu – ne kalbos, o komunikacijos mokslas, tarpkultūrinė komunikacija. Kalba vertėjui – kaip dailininkui spalva, rašytojui žodis, muzikui garsas, kitaip tariant, tai komunikacijos priemonė... Tik kad vertėjui nevalia įsijausti į interpretaciją. Žodžiu verčiantis vertėjas palengvina komunikacijos procesą, jis negali prisiimti atsakomybės. Profesinės etikos kodeksas sako, kad vertėjas, kuris iš esmės yra tarpininkas, turi būti lojalus kiekvienam kalbėtojui. O kad jo pasirodymas keltų malonius potyrius, jis negali būti monotoniškas. Be to, kaip žmogus, kaip asmenybė vertėjas turi atsitraukti nuo darbo ir tą atstumą išlaikyti. Net jei verčiamos mintys prieštarautų jo įsitikinimams, pažiūroms, keltų juoką, išoriškai jis turi atrodyti ramus ir rimtas. Juk vertėjo užduotis – perteikti adresatui mintį suprantamai. Banaliai tariant: perrengti mintį kitos kalbos rūbu. Tačiau yra kitas lygmuo – aukštesnis: perkelti mintį iš vienos kultūros į kitą, iš vieno tradicijų komplekso į kitą. Kuo tos kultūros tolimesnės viena kitai, tuo labiau reikia atsiplėšti nuo abiejų kalbų ir supratimo taško ieškoti bendražmogiškumo sferoje. Taigi užsienio kalbos mokėjimas – dar tik pirmas žingsnis…

Vertimai, vertimas Vilnius, vertimo paslaugos

Vertėjo darbo etika

Profesinės etikos ir jos nuostatų reikšmė vertėjo darbe yra labai didelė. Vertėjo profesijos esmė – perteikti gautą informaciją kita kalba. Vertėjui būtina aiškiai suvokti, kad jis prisiima visišką atsakomybę už tai, kad verčiant (jokio skirtumo – raštu ar žodžiu) viskas: žinios, duomenys, faktai, teksto turinys ir t. t., būtų perteiktas adekvačiai, t. y. atitiktų originalą.

Štai keletas vertėjo darbo etikos nuostatų:

• neatskleisti gautos informacijos;
  


• su klientu (užsakovu) elgtis pagarbiai;
  


• pageidautina įdėti pastangų, kad su darbdaviais siejantys santykiai būtų paremti tarpusavio pagarba;
  


• eksremaliomis aplinkybėmis mokėti susivaldyti, išlikti ramiam;
  


• nelengva, bet reikia stengtis būti korektiškam ir nuolaidžiam bendraujant su klientu, užsakovu ar darbdaviu, net jei jie dėl tam tikrų priežasčių susinervinę, nepatenkinti ar net įniršę;
  


• į darbą ar susitikimą su užsakovu vertėjas turi atvykti apsirengęs tvarkingai, pagal situaciją;
  


• vertėjas turi būti punktualus, dėmesingas, malonus;
  


• verčiant susilaikyti nuo komentarų, be reikalo nekišti savo minčių, pastabų, nereikšti savo asmeninės nuomonės ar nusistatymo aptariamu klausimu;
  


• net jei atsiranda sunkumų išversi kokią kalbos [kalbėjimo] / teksto dalį, negalima nieko praleisti nepamatuotai;
  


• vertėjas turėtų paaiškinti mentaliteto ypatybes, tautos kultūros ir tradicijų savitumus, kurie jam žinomi, tačiau gali būti nesuprantami kalbėjimo akto dalyviams;
  


• nuolat kelti savo kvalifikaciją, siekti profesinio meistriškumo, domėtis įvairiomis žmonių veiklos sritimis: ekonomika, politika, finansais, aplinkosauga, sportu ir kt., orientuotis tais klausimais;
  


• dalytis patirtimi su jaunesniais ir mažiau išmanančiais vertėjais;
  


• laikytis korporatyvinio solidarumo bei profesinės etikos ir tokiu būdu formuoti gerą visuomenės nuomonę apie vertėjo profesiją.
  

Vertimo paslaugos, vertimų biuras

Vertėjo profesija. Reikalavimai

Vertėjo profesijos standartas numato ir apibrėžia, kokių žinių, gebėjimų ir įgūdžių reikia, kad žmogus, norintis dirbti vertėju žodžiu ar raštu, būtų kompetentingas, t. y. sugebėti teikti kokybiškas vertimo žodžiu ar raštu paslaugas, labai gerai vykdyti savo įsipareigojimus, uždavinius ir t. t. Pateikiame profesinių standartų vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu aprašymą, kad galėtumėte susidaryti vaizdą šiuo klausimu, pagalvoti, ar norėtumėte ir sugebėtumėte priimti šį iššūkį, ar jums patiktų šitoks darbas, ar būtumėte pasirengę laikytis toliau nurodytų reikalavimų, siekdami vis geresnio rezultato ir gero specialisto vardo.

Žinios

Profesinių standartų vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu reikalavimai:

• 
  

  darbo kalbų, pvz., anglų, vokiečių ir rusų ar anglų, rusų ir prancūzų ir t. t., kombinacijos;

  
  


• 
  

  Lietuvos Respublikos valstybinė kalba – lietuvių k.;

  
  


• 
  

  tarpkultūrinis bendravimas;

  
  


• 
  

  vertimo teorija ir metodika;

  
  


• 
  

  šiuolaikinės profesionalaus vertimo technologijos;

  
  


• 
  

  žinios apie ekonominius, politinius, socialinius ir kultūrinius procesus;

  
  


• 
  

  dalyko srities išmanymas, žinios apie verčiamo darbo sferą.

  
  

Bendri sugebėjimai

Profesiniai standartai vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu nustato, ką privalo įgyti ir savo darbe naudoti tiek vertėjai žodžiu, tiek vertėjai raštu. Tai yra:

· gebėjimas gauti reikiamą profesinę informaciją;

· gebėjimas laikytis darbo eigos nuoseklumo, kai darbas yra iš kelių tarpusavyje susijusių etapų;

· gebėjimas vartoti srities terminus, naudotis techniniais standartais;

· gebėjimas naudoti su sritimi susijusius norminius aktus;

· gebėjimas laikytis srities profesinės etikos.

Atskirai išskiriama dar pora vertėjams keliamų bendrų reikalavimų:

• 
  

  gebėjimas atlikti mokslinį tiriamąjį darbą ir rengti mokslinius tiriamuosius pranešimus;

  
  


• 
  

  gebėjimas rašyti tiriamąjį / apžvalginį darbą.

  
  

Specifiniai sugebėjimai

Profesiniai standartai vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu nurodo specifinius sugebėjimus, kuriuos privalo įgyti ir savo darbe naudoti tiek vertėjai žodžiu, tiek vertėjai raštu.

Specifiniai sugebėjimai, kurių reikalaujama ir iš vertėjų žodžiu, ir vertėjų raštu:

• 
  

  puikiai mokėti gimtąją kalbą ir užsienio kalbą / kalbas;

  
  


• 
  

  gebėti įvertinti, ar įgyti profesiniai įgūdžiai atitinka profesinį standartą bei tarptautinio darbo rinkos reikalavimus;

  
  


• 
  

  gebėti analizuoti, vertinti ir naudoti savo srities tyrimus bei naujas technologijas.

  
  

Specifiniai reikalavimai, keliami vertėjui žodžiu:

• 
  

  gebėjimas gerai nustatyti balso organų padėtį;

  
  


• 
  

  pastabų darymo technikos išmanymas;

  
  


• 
  

  gebėjimas naudotis nuosekliojo vertimo technika;

  
  


• 
  

  gebėjimas naudotis sinchroninio vertimo technika;

  
  


• 
  

  gebėjimas naudotis kitokia vertimo technika.

  
  

Specifiniai reikalavimai, keliami vertėjui raštu:

• 
  

  analitinė ir strateginė srities problemos analizė, gebėjimas išspręsti problemą;

  
  


• 
  

  gebėjimas dirbti su dokumentais.

  
  

Bendro pobūdžio reikalavimai

Profesiniai standartai vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu nurodo bendro pobūdžio sugebėjimus, būtinus tiek vertėjams raštu, tiek vertėjams žodžiu.

Taikoma ir vertėjams žodžiu, ir vertėjams raštu:

• 
  

  gebėti bendrauti su žmonėmis tinkamai, dalykiškai;

  
  


• 
  

  pažinti elektronines informacines priemones ir mokėti jomis naudotis;

  
  


• 
  

  gebėti orientuotis klausimais, aktualiais savo šalyje ir pasaulyje;

  
  


• 
  

  gebėti orientuotis bei kaupti žinias ekonominiais, politiniais ir kultūriniais klausimais;

  
  


• 
  

  gebėti kritiškai vertinti, analizuoti ir sintezuoti;

  
  


• 
  

  gebėti aiškiai, suprantamai reikšti mintis.

  
  

Taikoma vertėjams žodžiu:

• 
  

  lavinti atmintį;

  
  


• 
  

  prisitaikyti prie aplinkybių;

  
  


• 
  

  atlaikyti įtampą.

  
  

Taikoma vertėjams raštu:

• 
  

  gebėti savarankiškai priimti sprendimus, neperžengiant savo kompetencijos ribų;

  
  


• 
  

  organizuoti savo darbą.

  
  

Vertimo liapsusai, arba taip nutinka

Tiek vertėjo darbe, tiek šiaip kalbant užsienio kalba pasitaiko nesusipratimų dėl nepakankamų kitos kalbos žinių, dėl kitos tautos kultūros ar kalbos etiketo neišmanymo.

Ką tik atvykę svečiai anglai Latvijoje dažnai sutinkami žodžiais „Please, undress!“ Šeimininkas ar šeimininkė mano, kad sako „Prašom nusirengti [viršutinius drabužius]!“ Tačiau anglų kalboje tai reiškia „išsirengti visiškai arba iki apatinių drabužių“.

Vienas italas Japonijoje savo kolegoms japonams pasakęs tostą: „Cin cin!“ Italams tai reiškia „Į sveikatą!“ Pasirodo, japoniškai tai „mažas penis“.

Viena vertėja, ne itin gerai mokanti karinius ir jūrininkystės terminus, teismo posėdyje vertė liudytojo parodymus. Staiga jai išėjo taip, kad atvirame vandenyne Anglijos laivas užplaukė ant... berniuko. Įgula berniuką ištraukė iš vandens, kaip reikiant nuprausė ir pagal užrašą ant jo nustatė, kad jis priklausė vokiečių nuskandintam Anglijos laivui... Tuo momentu vertėjos balsas skambėjo neužtikrintai, bet savo klaidą ji išsiaiškino tik išėjusi iš vertimo kabinos. Pasirodo, vertėja supainiojo du vienodai skambančius angliškus žodžius boy (‘berniukas’) ir buoy (‘plūduras’).

Labai dažnai netinkamai verčiami angliški posakiai „Oh, boy!“ ir „Oh, dear!“ Anglų kalboje tai tik jaustukai ir jie atitinkamai reiškia „Oho!“ ir „Tu tik pagalvok!“ / „Še tau, kad nori!“ ir pan., o ne „O, berniuk!“ ir „O, brangioji!“

1995 m. pavasarį Rusijos televizijos kanalas NTV rodė filmą „Robokopas“. Filmo vertime frazė „You’re fired!“ nuskambėjo šitaip: „Tu sudegęs!“ Net spaudoje apie šį vertimo liapsusą buvo daug rašoma, o laikraštyje «Независимая газета» („Nepriklausomas laikraštis“) išspausdinta kandi pastaba, kad šį anglišką pasakymą, reiškiantį „Tu atleistas!“, žino net mokykloje.

Vertimai, vertimai žodžiu ir raštu, kvalifikuoti vertimai.

Kuris yra geresnis vertėjas – mašina ar žmogus?

Kad visuotinis žiniatinklis būtų iš tiesų visuotinis, ar kinų kalba kalbantys žmonės neturėtų sugebėti internetu bendrauti su tais, kurie kalba tik ispaniškai? Kodėl anglakalbiai negalėtų skaityti tinklaraščių malagasių ar zulų kalba? „Facebook Inc.“ ir „Google Inc.“ yra interneto bendrovės, kurios labai uoliai dirba, kad taip būtų. Pastaruoju metu jos savo vertimų paslaugas smarkiai patobulino.

Šios dvi interneto milžinės patobulinimus atliko laikydamosi skirtingo požiūrio. „Facebook“ žiniatinklį planuoja versti pasitelkdama daugybę savanorių ir keletą samdomų profesionalių vertėjų, o „Google“ – naudodama kompiuterius.

Kuris iš šių būdų bus veiksmingesnis? Lieka tik laukti.

„Facebook“ žmonių atliekamas vertimas

Daugelis tinklaraštininkų, rašančių apie technologijas, mano, kad „Facebook“ būdas yra perspektyvus. Į amerikiečiams skirtõs socialinės tinklavietės sistemą kitos kalbos pirmą kartą buvo įvestos tik 2008 m. sausį. Šiuo metu apie 70 proc. nuo 300 mln. „Facebook“ vartotojų yra žmonės, gyvenantis už JAV ribų.

Kaip tai veikia. „Facebook“ vertimo sektoriuje dirba žmonės. Jie pasiūlo verčiamą frazę, ją išverčia, tada balsuoja, kuris iš vertimo variantų geriausias. Laikui bėgant, daugelis žmonių „Facebook“ vertimus tobulins (sistema veikia panašiai kaip „Wikipedia“) ir jie bus tikslesni, taisyklingesni.

Apimtis. „Facebook“ statistikos duomenimis, dabar svetainė prieinama daugiau kaip 65 kalbomis. Dirbama, kad svetainės kalbų „sąrašą“ papildytų dar maždaug 30 kalbų. Tai reiškia, kad prieš įvedant tas kalbas į „Facebook“ sistemą, reikia susidoroti su įvairiais kalbiniais neaiškumais.

Kas naujo? 2009 m. rugsėjo 30 d. „Facebook“ savo tinklaraštyje pranešė, kad socialinės tinklavietės vertimų technologija prieinama ir kitoms tinklavietėms. Šis interneto pagrindinių puslapių patobulinimas per „Facebook Connect“ (paslauga, leidžianti „Facebook“ vartotojams nueiti į kitas tinklavietes) įgalina įdiegti vertimo programą savo puslapyje. „Facebook“ sistema papildyta dar keletu kalbų, pavyzdžiui, lotynų ir hakerių, kurie šioje tinklavietėje vartojamą žodį „Share“ verčia kaip „blabber t'yer mates!“

Pliusai ir minusai. Žmonės labai gerai „iššifruoja“ idiomas ir slengą, todėl „Facebook“ stengiasi tai išversti adekvačiai. Tačiau mažai yra savanorių, mokančių daug kalbų ir norinčių padėti „Facebook“ komandai tuos žodžius išversti.

„Facebook“ svetainė prieinama daugeliu kalbų, tačiau verčiantis žmogus nepajėgia prieiti prie visų įrašų svečių knygoje, nuotraukų komentarų ir kitų vartotojui įmanomų galimybių. Jei norite rasti draugų, kurie nekalba jūsų kalba, tai didelis minusas. Pagal „Facebook“ atstovo Melorijaus Lukičo pateiktą informaciją, žmonės, kurie norėdami išversti savo puslapį naudoja „Facebook Connect“, gali pasirinkti, kurių tekstų vertimui jiems reikalinga kitų vartotojų pagalba.

Žiniatinklio svetainės „whereivebeen.com“ įkūrėjas Kreigas Uliotas teigia esąs susižavėjęs „Facebook“ siūloma vertimo galimybe, bet iš svetainės vartotojų būtų per daug reikalaujama, jei koks vartotojas, pavyzdžiui, prašytų padėti išversti jo puslapyje matomą informaciją.

„Google“ mašininio vertimo sistema

Žiniatinklyje esančiai informacijai išversti „Google“ naudoja matematines lygtis. Įmonė tai daro turėdama užduotį: tvarkyti pasaulinį informacijos srautą, padaryti tą informaciją tinkamą ir prieinamą visiems.

Kaip tai veikia. „Google“ naudojami kompiuteriai „įgyja vertėjo profesiją“ nagrinėdami žiniatinklyje esantį tekstą, taip pat jau atliktus vertimus. Kuo daugiau žiniatinklyje tekstų, tuo daugiau „Google“ mokosi ir vertimai būna geresni. Šiuo metu šios paieškos programos įmonė verčia dokumentus, tiria įvairius rezultatus ir žiniatinklio svetaines“, – teigia vadovaujantysis „Google“ darbuotojas Francas Ohas.

Apimtis. „Google“ teigia, kad yra didžiausia nemokama internetinių vertimo paslaugų teikėja. Jos sistemoje yra 51 kalba ir daugiau kaip 2 500 kalbų porų. Naudojantis „Google“ pagalba, tinklavietėje įdėta informacija verčiama į 130 kalbų.

Kas naujo? Neseniai „Google“ sukūrė valdiklį (angl. widget), kurį kiekvienas tinklavietės vartotojas gali pats įsikelti į savo puslapį ir pasiūlyti „Google“ vertimą. Tarkim, esate tinklaraštininkas, rašantis apie muziką. Galėtumėte sudominti, pavyzdžiui, skaitytojus brazilus, jei pasiūlytumėte mygtuką, kurį nuspaudus jūsų tinklaraštis būtų išverstas į portugalų kalbą.

Visai nauja „Google“ dokumentų vertimo paslauga, leidžianti kiekvienam nemokamai parsisiųsti žiniatinklio dokumentą, išverstą į kelias kalbas. Kad internete esantys tekstai būtų verčiami sparčiau, sukurtas naujas „Google“ „Firefox“ priedas.

„Artimiausiu metu bus galimas interneto pokalbių vertimas, tai pagerins„Google“ kompiuterinio vertimo kokybę“, – teigia Ohas.

Pliusai ir minusai. „Google“ kompiuterizuoto metodo pranašumas yra sugebėjimas labai greitai išversti nepaprastai daug informacijos. Tačiau kompiuteriai nepajėgia sekti modernių kalbos raidos tendencijų, todėl pranešimai apie vertimo klaidas – gana įprastas dalykas.

Per penkerius pastaruosius metus ši paslauga akivaizdžiai patobulinta. Be to, „Google“ suteikia žmonėms galimybę išsiaiškinti vertimo klaidas, siūlyti naujas formuluotes ir padėti versti tekstus į tas kalbas, kurių „Google“ dar „nemoka“.

Šaltinis cnn.com

Vertimai, vertimai raštu ir žodžiu

Keletas linksmų istorijų iš vertėjų gyvenimo...

Tarybiniai laikai. Vienas čiukčius vidury žiemos pervedė ledais didžiulę bandą elnių į Aliaską ir juos pardavė už 100 tūkstančių dolerių. Po kiek laiko apie tai sužinojo valdžia ir pasiuntė tardytoją išsiaiškinti. Tas, žinoma, pasiėmė vertėją, išsikvietė čiukčią ir ėmė klausinėti:

Tardytojas: – Kur dėjai pinigus už elnius?

Čiukčia: – Nieko nežinau, kokie pinigai?

Vertėjas: – Čiukčia sako, kad nieko nežino.

Tardytojas: – Jei pasakysi, paleisim. O jei nepasakysi – sušaudysim vietoje.

Čiukčia: – Ėėė… Gerai, užkasiau pinigus prie didžiojo akmens, visi jį žino, nuo mano namo reikia paeiti į rytus kokius 200 žingsnių. Pinigai guli puode per 5 žingsnius nuo akmens į vakarus.

Vertėjas: – Čiukčia jus keikia ir sako, kad geriau jau jį sušaudykite, bet jis vis viena nieko nepasakys.

Laive kalbasi du vertėjai.

- Ar mokate plaukti? – klausia vienas.

- Ne, bet moku šauktis pagalbos devyniomis kalbomis, - atsako kitas vertėjas.

Užeina bosas į ofisą su grupele užsieniečių ir sako sekretorei:

- Onute, man prašau geros kavos, o tiems penkiems ožiams – šiaip kokių pamazgų.

Iš grupės pasigirsta balsas:

- Keturiems ožiams. Aš – vertėjas.

Dviejų herojų dialogas filme:

- How do you do?

- All right!

Vertėjo balsas už kadro:

- Kaip tu tai darai?

- Visada dešine!

Vertėjas gauna užsakymą išversti tekstą iš 400 žodžių.

Klientas: – Kiek laiko užtruks?

Vertėjas: – Maždaug apie savaitę.

Klientas: – Visą savaitę versite 400 žodžių? Dievas visą pasaulį sukūrė per 6 dienas...

Vertėjas: – Puiku. Tuomet pasižiūrėkite į visą pasaulį, o tada ateikite vertimo.

Į Afriką atvažiuoja misionierius aplankyti ir susipažinti su labai sena giminine bendruomene. Pasako jiems ilgą linksmą istoriją iš savo gyvenimo. Tuomet atsistoja vertėjas išversti tai, ką misionierius pasakė. Vertėjas pasako keturis žodžius ir visi pradeda linksmai juoktis. Misionierius sutrinka. Jis niekaip nesupranta, kaip įmanoma tokią ilgą istoriją papasakoti keturiais žodžiais? Ši kalba tikrai neįtikėtina!

Jis klausia vertėjo:

- Tai stebuklas! Jūs pasakėte tik keturis žodžius! Kaip Jūs sugebėjote mano ilgą istoriją išversti tik keturiais žodžiais?

Vertėjas atsakė:

- Na, istorija tikrai ilga, todėl aš tiesiog pasakiau jiems „Jis pasakė anekdotą – juokitės“.

Vertimai